Jules Verne Paslaptingoji Sala

Trumpai pacituojant Vikipediją, "Žiulis Vernas buvo prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas. J. Vernas, kartu su H.Dž. Velsu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu."

Keletas žodžių apie Paslaptingosios Salos siužetą. Penki keleiviai, skridę oro balionu, patiria katastrofą ir atsiduria negyvenamoje saloje vidury Ramiojo vandenyno. Tuo oro balionu skrido inžinierius Sairas Smitas ir jo tarnas Nabas, karo korespondentas Gedeonas Spiletas, jūreivis Penkroftas ir Herbertas bei šuo Topas.
Toliau knygoje pasakojama kaip šie oro baliono keleiviai stengiasi išgyventi nedidelėje saloje. Inžinieriaus Sairo dėka sukonstruojami įvairūs išgyvenimą palengvinantys dalykai. Pavyzdžiui, salos kolonizatoriams pavyko patiems pasistatyti vandens malūną, pasigaminti parako, netgi stiklo būsto langams. Galiausiai salos kolonizatoriams pavyko taip įsikurti, jog jie praktiškai be jokio vargo galėjo gyventi saloje.
Tiesa kartas nuo karto įvykdavo koks keistesnis nutikimas, kuris ženkliai prisidėdavo prie jų išgyvenimo, pavyzdžiui, paslaptingai atsiradę vaistai reikalingi išgydyti sunkią Herberto ligą. Herbertas buvo sunkiai sužeistas piratų, kurie netikėtai užtiko šią salą ir norėjo joje išsikelti.
Knygos puslapiams einant į pabaigą, paaiškėja jog tie paslaptingi nutikimai labai padėję kolonizatoriams išgyventi buvo kapitono Nemo darbas. Pasirodo kapitonas turėjo slaptą uostą šioje saloje.
Salos gyventojai susipažįsta su kapitonu Nemo prieš pat jo mirtį. Kapitonas miršta nuo sunkios ligos. Praėjus ne daug laiko po šio įvykio saloje išsiveržia ugnikalnis. Gyventojai nujautė artėjant šį išsiveržimą, tačiau nespėjo užbaigti statyti savo laivo. Ugnikalnis sunaikino visą salą ir nebaigtą statyti laivą. Iš visos salo beliko tik kalva, patys kolonizatoriai taip pat tik per plauką liko gyvi. Atrodė, kad viskas taip ir pasibaigs, kolonizatoriai tiesiog mirs iš bado ant tos likusios kalvelės. Visi jau buvo netekę jėgų, kai horizonte pasirodė laivas. Visi salos gyventojai buvo išgelbėti ir grįžo į Ameriką.
Beje, filmas "Kelionė į paslaptingąją salą" taip pat turės motyvų iš šios Žiulio Verno „Paslaptingosios salos". Būtų įdomu palyginti ar daug bus nukrypta nuo knygos, bet kadangi filme bus įtrauktos ir kitos gerai žinomos kelionių knygos, tai tikriausiai bus plati fantazijos gama. :)

Tomas Main Ridas Baltoji pirštinė

Tomas Main Ridas (Thomas Mayne Reid, 1818–1883) – populiarus XIX a. anglų prozininkas, nuotykinės literatūros meistras. Geriausiai žinomas kaip knygų apie indėnų ir Šiaurės Amerikos kolonizatorių gyvenimą autorius, parašęs nuotykių romanus „Skalpų medžiotojai“, „Baltasis vadas“, „Raitelis be galvos“, „Oceola, seminolų vadas“ ir kt.
"Baltoji pirštinė" (knyga išleista 1968 metais) - istorinis romanas. Šį kartą rašytojas vaizduoja vieną nuošalų Anglijos kampelį prieš "audrą", kai artėjanti revoliucija jau buvo išjudinusi visos Anglijos visuomenės gyvenimą.
Romano veiksmas vyksta 1640 - 1641 metais. Anglijos feodalinė monarchija XVII amžiaus viduryje gyvena paskutines dienas. Prieš karalių buvo nusistačiusi gausi Anglijos buržuazija, kuriai toliau plėtotis trukdė senoji santvarka. Pagrindine revoliucijos jėga turėjo tapti liaudies masės ir visų pirma valstiečiai, visokiais būdais engiami, negailestingai vejami nuo žemės, skurdo ir rinkliavų prislėgti.
Romano įvykiai perteikiami per romantišką gražuolės Merijenos ir Holtspero, dėl pomėgio dėvėti tamsius drabužius ir jodinėti juodu kaip derva žirgu vadinamo Juoduoju Raiteliu, meilę. Tačiau romano eigoje paaiškėja, kad Holtsperas nėra vienintelis Merijenos gerbėjas. Skertis, karaliaus kirasirų vadas, taip pat visokiausiais būdais norėjo iškovoti Merijanos palankumą.
Ketvirtam XVII amžiaus dešimtmečiui baigiantis, revoliucijos artėjimas darėsi vis akivaizdesnis. Rašytojas ypač smulkiai aprašo niokojančius ir įžeidžiančius kariuomenės postovius, kurie pagelbėjo Karoliui I išsaugoti armiją, reikalingą liaudies masėms malšinti, nes parlamentas nedavė pinigų kareiviams išlaikyti. Savo kareiviais karalius gąsdindavo tuos, kurie jam atrodė neištikimi, pavyzdžiui, vienas iš knygos herojų senasis seras Vedas ir jo kaimynai.
Main Ridas aprašo ir karaliaus kirasirus, kurie tarsi okupantai šeimininkavo sero Marmadiuko Vedo dvare.
Karaliaus valdžios priešininkai romane - tai sero Vedo šeima, jų kaimynas seras Holtsperas, dar žinomas kaip Juodasis Raitelis, provincijos bajorai, uoliai ginantys savo nepriklausomybę, ir jų rėmėjai valstiečiai.
"Baltojoje Pirštinėje" ryškiai atvaizduotas Anglijos kaimas revoliucijos išvakarėse - seni dvarai, jų savininkai dar nesibaidę linksmintis kartu su valstiečiais. Parodyta, kad tam tikra Anglijos bajorų dalis jaučia neapykantą karaliui ir jo pakalikams.