Keletas žodžių apie dar vieną Romaną. Remiantis knygos baigiamuoju žodžiu: Tomo Main Rido Kvarteronė buvo išleista 1856 metais. Tuo metu Jungtinėse Amerikos valstijose vyko aštri politinė kova. Romano centre atsidūrė kaip tik ta problema, dėl kurios vyko politinė kova- vergijos problema.
Visas Šiaurės Amerikos vystymasis buvo glaudžiai susijęs su vergvaldyste. Jų rankomis buvo apdirbamos milžiniškos medvilnės plantacijos - svarbiausias pietinių valstijų turtų šaltinis.
Buvo laikoma, kad didžiausias vergo fizinių jėgų klestėjimas trunka tik dešimt metų, per kuriuos žmogus susidėvi, tai iš negro šiuo trumpu laiku būdavo stengiamasi išspausti visus syvus. Plantatoriams net buvo leidžiami vadovėliai , kaip geriau eksploatuoti vergų darbą.
Vergams buvo įvestas griežtas katorginis režimas. Neapykanta, per ilgus metus susikaupusi vergų širdyse, dažnai išsiliedavo per kraštus. Retai kuriais metais Pietinėse valstijose nekildavo vergų sukilimai. Įprastas reiškinys būdavo vergų pabėgimai.
Kvarteronėje ryškiai pavaizduotas pavaizduotas vergvaldystės neteisingumas ir niekšiškumas. Knygoje galima aiškiai matyti, kaip vergvaldinė santvarka kišasi į herojų likimus: neleidžiai Edvardui ir Aurorai Bezanson būti kartu, jie turi bėgti ir patirti daug pavojų.
1860 metais Abraomas Linkolnas - vergijos priešiningas buvo išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu.
Truputį detaliau apie knygos turinį.
Romane pasakojami jauno anglo nuotykiai Amerikoje, Naujajame Orleane,
prie Misisipės krantų. Dešimt metų praleidęs klasikinių mokslų koledže jis nusprendžia
nukeliauti į Ameriką ir ten pradėti kitokį gyvenimą. Laive Edvardu
Ruterfordu pasivadinęs jaunuolis sutinka labai gražią vietinio
plantatoriaus dukterį kreolę Eženę Bezanson. Edvardas, po garlaivio katastrofos, gydomas pas Eženę įsimyli jos vergę kvarteronę
Aurorą. Už galimybę susituokti
su ja jam gresia paskelbimas už įstatymo ribų. Tačiau jaunasis anglas
nenuleidžia rankų, nors jam tenka patirti daug ką. Be artimųjų likusi
jaunoji kreolė tampa klastingo globėjo Gajaro auka - jis,
būdamas advokatas, taip sutvarko dokumentus, kad ji netenka plantacijos
ir dvaro, o jos vergus norima parduoti varžytinėse. Edvardas nori išpirkti savo mylimąją Aurorą, tačiau jam nepakanka pinigų - laiku
negauna perlaidos iš Anglijos, bankas nesutinka paskolinti jam didelės
sumos, be to, masinamas lengvo laimėjimo, anglas lošia kortomis, kol
prasilošia. Po romano kulminacijos - vergų varžytynių - seka netikėta
atomazga, kuri viską apverčia aukštyn kojom.
Pats Gajaras atsiduria už grotų, o Eženė susigrąžina dvarą, o Edvardas ir Aurora laimingai gyvena... :)
No comments:
Post a Comment