Vis dar esant daugiau laisvo laiko paskaičiau labai seniai (1940 m.) išleistą knygelę "Benius Vanagas". Autorius Pranas Daunys (1900 m. rugsėjo 29 (16) d. Paneveržyje, Kuktiškių vls. – 1962 m. liepos 13 d. Kaune) – rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas.
Remiantis tuo ką pasakoja Wikipedia apie šį autorių ir jo kūrybą, galima sakyti, jog apysaka vaizduoja piemenuko, pusbernio, nepriklausomybės kovų savanorio kelią į savo pašaukimą tarnauti tėvynei; herojus idealizuojamas, sukuriama gyvų dialogų, raiškių Lietuvos kaimo peizažų.
Didžioji knygos dalis skiriama pasakoti pagrindinio veikėjo augimui pradedant nuo vaikystės (pirmoji piemenavimo patirtis ir pan.) ir einant iš eilės iki pirmųjų susidūrimų su grobikais, karo žiaurumais. Tik į knygos pabaigą išsirutulioja veiksmas Tėvynės gynimui. Iš vaizdžių pasakojimų galima susidaryti gana neprastą vaizdą apie to meto Lietuvos kaimo žmonių gyvenimą, sunkius kasdienius darbus ir pan.
Gana įdomu paskaityti apie tai kaip augo ir galima sakyti ryžosi Tėvynės gynimui jauni žmonės, tapę svarbia šalies istorijos dalimi.
No comments:
Post a Comment