Efektyvi asmeninė ir organizacinė komunikacija 5

Šiame įraše trumpai apie svarbiausius Conscious mind procesus, pagal Ph. D. Dalton Kehone iš York universiteto Toronte.
Trys svarbiausi procesai:

• Kaip mes matome - realybės suvokimas;
• Kaip mes jaučiame;
• Kaip mes galvojame;

Conscious mind:

• Parenka ką matysime;
• Interpretuoja tai ką matome pagal anksčiau išmoktus šablonus, kad gautume greitą atsakymą į tai ką matome;

Pora profesoriaus patarimų, kad komunikacija būtų efektyvesnė:

• Pripažinti, kad mes kaip ir visi kiti turim šališkumo ir tendencingumo ypatingai tais atvejais, kai aplinkiniai elgiasi kitaip nei tikimės. Kartais, kad tuo įsitikintume ar pajaustume šališkumą užtenka pakalbėti su draugu, kuris mato mus iš šonoir gali pastebėti šališkumą ar tendencingumą vienose ar kitose situacijose;
• Pabandyti pasirinkti nepaisyti automatinių savo unconscious mind atsakymų, pabandyti pažiūrėti kitaip ir neskubėti daryti išvadų.
• Vengti bandymo skaityti mintis, tai tikrai ne visada padeda/suveikia.

Efektyvi asmeninė ir organizacinė komunikacija 4

Tęsiant įrašų seriją apie efektyvią komunikaciją, toliau labai trumpai ir glaustai apie sąmonę ir pasąmonę (angl, conscious mind and Unconscious cognition).
Vikipedia pateikia tokį apibrėžimą: Unconscious cognition is the processing of perception, memory, learning, thought, and language without being aware of it.


Sąmonė (angl. conscious mind) efektyviausiai veikia kai yra:

• Pakankamai laiko;
• Situacija su kuria susiduriama pakankamai paprasta;
• Iškeltas aiškus, pasiekiamas, naudingas/vertingas tikslas.

Sąmonė (angl. conscious mind) neefektyviausiai veikia kai yra:

• Kritinė padėtis;
• Gąsdinančios situacijos. 

Pasąmonė:

• Paremia racionalių sprendimų priėmimą;
• Nuolatos vertina mus supantį pasaulį;
• Subtiliai iššaukia tam tikrus žmogaus veiksmus.

 Vaizdžiai sąmonę ir pasąmonę galima pavaizduoti kaip ledkalnį:

Efektyvi asmeninė ir organizacinė komunikacija 3

Tęsiant įrašų seriją apie efektyvią komunikaciją, dar kelios glaustos mintys. Pagal Toronto York universiteto komunikacijos mokslų daktarą Dalton Kehoe.

Komunikacija paprastai vyksta visuomenėj, kurioje pripažįstamos tam tikro vertybės bei normos.
Mūsų kultūra yra kaip talpykla, kuri duoda pakankamai reikšmių sukurti bendrumui tam tikru lygiu, su kiekvienu su kuriuo bendraujame iš tos pačios kultūros. Arba leidžia atitinkamai reaguoti, kai kas nors elgiasi kitaip nei esame įpratę. 
Žiūrint labai bendrai, bendraudami naudojam žodžius, bet tikrai nenaudojam visų žodžių reikšmių, kai kurių gal net nežinom. Žodžių reikšmės:

• Dennotation - žodžio reikšmė pagal žodyną.
• Connotation - tai kaip antrinė reikšmė, kuri gali kažką reikšti man ar kitiems toje pačioje kultūroje gyvenantiems žmonėms, bet tikrai ne visiems žmonėms. Iš Vikipedijos, yra daug tokių žodžių, kurių vaizdingumas susilydęs su emocingumu. Pvz., ne pjauna, bet riekia duoną (siekiama vaizdingumo); ne velnias, bet raguotasis (siekiama sušvelninti reikšmę); ne žiūri, bet spokso į vitriną (siekiama išreikšti neigiamą emociją).

Truputį pakartojant kas buvo pasakyta ankstesniuose įrašuose, bendraujant greta žodžių naudojamos emocinės išraiškos:

• Jos paveikia tikrąją ištariamų žodžių reikšmę;
• Formuoja santykį tarp kalbančiųjų;
• Tiesiogiai rodo emocijas per ir po pokalbio;

Praktiškai kiekvienoje kultūroje atpažįstamos šešios veido išraiškos, emocijos:

Efektyvi asmeninė ir organizacinė komunikacija 2

Tęsiant įrašų seriją apie efektyvią komunikaciją, dar kelios glaustos mintys.

Paprastai komunikacija vyksta, nes norime:

• Atrasti save;
• Kurti santykius su kitais žmonėmis;
• Paveikti kitas dalyvaujančias"šalis";

Keletas aksiomų liečiančių face-to-face komunikaciją (pagal komunikacijos mokslų daktarą Watzlawick):

• face-to-face situacijose komunikacija yra neišvengiama;
• face-to-face komunikacija visados apjungia žodinius ir ne žodinius elementus;
• face-to-face komunikacija visados siejasi su pasakomu turiniu ir kuriamais santykiais, tuo pačiu metu;

Tarpasmeninė komunikacija yra:

• Kai dalyvauja du ar daugiau žmonės;
• Yra tam tikras kontekstas;
• Komunikacijos proceso dalyviai žino vienas apie kitą;
• Komunikacijos proceso dalyviai veikia kartu, kad sukurtų bendras reikšmes;

Visiems gerai žinomas "Siuntėjo->žinutės->konteksto->gavėjo" modelis pagal Dalton Kehoe vaizduojamas taip:

 Komunikacijos procese labai didelę reikšmę turi ir žinutės siuntėjo bei gavėjo turima informacija apie vienas kitą, iš anksto susidaryta nuomonė. Vaizdžiai tai gali būti iliustruojama tokiu paveikslu:

Ir pabaigai galima pacituoti David Berlo: "Reikšmės guli žmonėse, ne žodžiuose".