Efektyvi asmeninė ir organizacinė komunikacija 5

Šiame įraše trumpai apie svarbiausius Conscious mind procesus, pagal Ph. D. Dalton Kehone iš York universiteto Toronte.
Trys svarbiausi procesai:

• Kaip mes matome - realybės suvokimas;
• Kaip mes jaučiame;
• Kaip mes galvojame;

Conscious mind:

• Parenka ką matysime;
• Interpretuoja tai ką matome pagal anksčiau išmoktus šablonus, kad gautume greitą atsakymą į tai ką matome;

Pora profesoriaus patarimų, kad komunikacija būtų efektyvesnė:

• Pripažinti, kad mes kaip ir visi kiti turim šališkumo ir tendencingumo ypatingai tais atvejais, kai aplinkiniai elgiasi kitaip nei tikimės. Kartais, kad tuo įsitikintume ar pajaustume šališkumą užtenka pakalbėti su draugu, kuris mato mus iš šonoir gali pastebėti šališkumą ar tendencingumą vienose ar kitose situacijose;
• Pabandyti pasirinkti nepaisyti automatinių savo unconscious mind atsakymų, pabandyti pažiūrėti kitaip ir neskubėti daryti išvadų.
• Vengti bandymo skaityti mintis, tai tikrai ne visada padeda/suveikia.

Efektyvi asmeninė ir organizacinė komunikacija 4

Tęsiant įrašų seriją apie efektyvią komunikaciją, toliau labai trumpai ir glaustai apie sąmonę ir pasąmonę (angl, conscious mind and Unconscious cognition).
Vikipedia pateikia tokį apibrėžimą: Unconscious cognition is the processing of perception, memory, learning, thought, and language without being aware of it.


Sąmonė (angl. conscious mind) efektyviausiai veikia kai yra:

• Pakankamai laiko;
• Situacija su kuria susiduriama pakankamai paprasta;
• Iškeltas aiškus, pasiekiamas, naudingas/vertingas tikslas.

Sąmonė (angl. conscious mind) neefektyviausiai veikia kai yra:

• Kritinė padėtis;
• Gąsdinančios situacijos. 

Pasąmonė:

• Paremia racionalių sprendimų priėmimą;
• Nuolatos vertina mus supantį pasaulį;
• Subtiliai iššaukia tam tikrus žmogaus veiksmus.

 Vaizdžiai sąmonę ir pasąmonę galima pavaizduoti kaip ledkalnį:

Efektyvi asmeninė ir organizacinė komunikacija 3

Tęsiant įrašų seriją apie efektyvią komunikaciją, dar kelios glaustos mintys. Pagal Toronto York universiteto komunikacijos mokslų daktarą Dalton Kehoe.

Komunikacija paprastai vyksta visuomenėj, kurioje pripažįstamos tam tikro vertybės bei normos.
Mūsų kultūra yra kaip talpykla, kuri duoda pakankamai reikšmių sukurti bendrumui tam tikru lygiu, su kiekvienu su kuriuo bendraujame iš tos pačios kultūros. Arba leidžia atitinkamai reaguoti, kai kas nors elgiasi kitaip nei esame įpratę. 
Žiūrint labai bendrai, bendraudami naudojam žodžius, bet tikrai nenaudojam visų žodžių reikšmių, kai kurių gal net nežinom. Žodžių reikšmės:

• Dennotation - žodžio reikšmė pagal žodyną.
• Connotation - tai kaip antrinė reikšmė, kuri gali kažką reikšti man ar kitiems toje pačioje kultūroje gyvenantiems žmonėms, bet tikrai ne visiems žmonėms. Iš Vikipedijos, yra daug tokių žodžių, kurių vaizdingumas susilydęs su emocingumu. Pvz., ne pjauna, bet riekia duoną (siekiama vaizdingumo); ne velnias, bet raguotasis (siekiama sušvelninti reikšmę); ne žiūri, bet spokso į vitriną (siekiama išreikšti neigiamą emociją).

Truputį pakartojant kas buvo pasakyta ankstesniuose įrašuose, bendraujant greta žodžių naudojamos emocinės išraiškos:

• Jos paveikia tikrąją ištariamų žodžių reikšmę;
• Formuoja santykį tarp kalbančiųjų;
• Tiesiogiai rodo emocijas per ir po pokalbio;

Praktiškai kiekvienoje kultūroje atpažįstamos šešios veido išraiškos, emocijos:

Efektyvi asmeninė ir organizacinė komunikacija 2

Tęsiant įrašų seriją apie efektyvią komunikaciją, dar kelios glaustos mintys.

Paprastai komunikacija vyksta, nes norime:

• Atrasti save;
• Kurti santykius su kitais žmonėmis;
• Paveikti kitas dalyvaujančias"šalis";

Keletas aksiomų liečiančių face-to-face komunikaciją (pagal komunikacijos mokslų daktarą Watzlawick):

• face-to-face situacijose komunikacija yra neišvengiama;
• face-to-face komunikacija visados apjungia žodinius ir ne žodinius elementus;
• face-to-face komunikacija visados siejasi su pasakomu turiniu ir kuriamais santykiais, tuo pačiu metu;

Tarpasmeninė komunikacija yra:

• Kai dalyvauja du ar daugiau žmonės;
• Yra tam tikras kontekstas;
• Komunikacijos proceso dalyviai žino vienas apie kitą;
• Komunikacijos proceso dalyviai veikia kartu, kad sukurtų bendras reikšmes;

Visiems gerai žinomas "Siuntėjo->žinutės->konteksto->gavėjo" modelis pagal Dalton Kehoe vaizduojamas taip:

 Komunikacijos procese labai didelę reikšmę turi ir žinutės siuntėjo bei gavėjo turima informacija apie vienas kitą, iš anksto susidaryta nuomonė. Vaizdžiai tai gali būti iliustruojama tokiu paveikslu:

Ir pabaigai galima pacituoti David Berlo: "Reikšmės guli žmonėse, ne žodžiuose".

Efektyvi asmeninė ir organizacinė komunikacija 1

Kelios mintys apie efektyvią asmens ir organizacijos komunikaciją. Pradžiai galima pacituoti Toronto York universiteto komunikacijos mokslų daktarą Dalton Kehoe. Pasak jo, efektyvią komunikaciją turim tada, kai yra išpildomos šios trys sąlygos:

• Turim norimą rezultatą. Pozityvaus emocinio ryšio momentas. Jaučiamės patenkinti;
• Mūsų požiūris/pozicija buvo suprasta;
• Kita bendraujančioji pusė taip pat turi norimą rezultatą. Gavo tai ko norėjo.

Kitas komunikacijos mokslų profesorius sudarė ir "komunikacijos Merfio dėsnių" sąrašiuką (Osmo A. Wiio). Keletas įdomesnių:

• Komunikacija dažniausiai nepavyksta, nebent netikėtai susikalbėtumėte;
• Jei žinutė gali būti interpretuojama keletu būdų, ji būtinai bus interpretuota, tuo būdu, kuris sukelia daugiausiai žalos. Šita mintis turėtų būti labiausiai įdomi dažnai viešai kalbantiems asmenims;
• Visados atsiras kas nors, kas geriau už tave žino, ką norėjai pasakyti.

Kai bandome ką nors pasakyti mums svarbiam asmeniui ir mums atrodo, kad jis mūsų nesupranta, dažniausiai išryškėja trys dimensijos:

• Skirtumai (angl. differences) - žiūrima iš skirtingų perspektyvų;
• Nesutarimai (angl. disagreements) - išryškėja nuomonių skirtumai;
• Netvarka (angl. disorder) - pasakoma daug dalykų, kurių dabar nereikėtų sakyti.

 Siekiant efektyviai komunikuoti pateikiama informacija turi būti:

• Aktuali;
• Teisinga;
• Aiški/skaidri;

Darbų ir laiko planavimas glaustai

Kelios mintys apie laiko ir darbų planavimą. Pradėti galima nuo to, kad daugelio sąmoningai ar nesąmoningai praktikuojamas multi tasking nėra efektyvus. Iš tikrųjų multi tasking = switch tasking.
Tai labai gerai iliustruoja paprastas pavyzdys.
Reikės chronometro ir gerai būtų kolega, kuris padėtų fiksuoti laiką. Pamatuokite kiek laiko užtruksite užrašyti dvi eilutes, taip kaip parodyta žemiau.

Pirmas etapas.
Vienoje eilutėje parašykite tekstą:

Multitasking is worse than a lie

Kitoje eilutėje parašykite skaičius nuo 1 iki 27:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27

Patikrinkite kiek laiko sugaišote kol parašėte šias dvi eilutes.


Antras etapas.
Vienoje eilutėje rašykite tekstą po raidę: Multitasking is worse than a lie. Parašę vieną raidę po ja rašykite skaičių iš eilės, pvz.
Mul
1 2 3 
Ir taip kol parašysite visą pirmą ir antrą eilutę. Abi eilutes rašykite kartu.
Palyginkite kuriuo atveju užduotis buvo atlikta greičiau.

Dažniausiai antru atveju reikia praktiškai dvigubai daugiau laiko.

Planuojant darbus ir laiką efektyviau padeda paprasta sistemėlė, kai galim tiksliai atsakyti į tris paprastus klausimus:

• Ką reikia padaryti;
• Kada tai reikia padaryti (pvz. galiu padaryti dabar greičiau nei per 5 minutes, užtruksiu ilgiau nei 5 minutes - reikia paskirti vietą task liste, užtruksiu ilgiau nei 15 minučių - reikia paskirti vietą kalendoriuje);
• Kur šios užduoties/darbo vieta. Priskirti prie atitinkamų darbų kategorijos.

Rekomenduojama visas užduotis/darbus ilgesnius nei 15 minučių pasižymėti kalendoriuje. Darbus kuriems reikia daugiau nei 5 minučių, bet mažiau nei 15 patartina įtraukti į task listą. Darbus kuriuos galime atlikti greičiau nei per 5 minutes neverta įtraukti nei į kalendorių, nei į task listą.
Dėliojant darbus kalendoriuje, svarbu palikti bent 10 minučių buferį tarp skirtingų darbų.

Efektyviausiai darbai organizuojami, kai turim ne daugiau kaip 6 informacijos kaupimo vietas, pavyzdžiui, Email, telefonas, lipnūs rašteliai, kalendorius, visokie kitokie lapai/užrašai, ir kt. Turint daugiau darosi sunku surinkti ir tinkamai apdoroti informaciją. Pasiskirstyti kada ir ką reikia atlikti.

*Reminatis Lynda.com medžiaga.

Tikslai

Širdies tikslų protas neaprėpia. - Pascal

Tarpusavio priklausomybės

Be pasitikėjimo negali būti draugystės, be garbingumo negali būti pasitikėjimo. - Samuel Johnson

Įprotis

Įprotis - tai žinių, įgūdžių ir troškimų sąveika.
Žinios yra teorinė paradigma - ką daryti ir kodėl daryti. Įgūdžiai - kaip daryti. O troškimas - tai veiklos motyvas. (Stephen R. Covey)

Europos komunikacijos tyrimų ir studijų asociacija

ECREA (angl. European Communication Research and Education Association) - Europos komunikacijos tyrimų ir studijų asociacija.
ECREA yra komunikacijos mokslininkų bendruomenė Europoje ir už jos ribų. Bendrai tikriausiai galima sakyti, jog pagrindinis jos tikslas - užtikrinti aukšto lygio komunikacijos mokslinius tyrimus, studijų kokybę regione.
Šią bendruomenę sudaro trys tinklai (Central and East-European (CEE) Network, Women’s Network ir Young Scholars Network (YECREA)). Taip pat yra 17 teminių skyrių, kurie turi savo veiklos kryptį.
ECREA veikloje gali dalyvauti tiek pavieniai asmenys, tiek institucijos, organizacijos. Yra numatyti registracijos mokesčiai.

Vikipedija atsinaujinimas

Vikipeija - interneto vartotojų kuriama enciklopedija bei vienas iš populiariausių interneto puslapių ruošiasi pakeisti savo išvaizdą. Wikimedia Foundation blog'e rašoma, kad "User Experience" komanda ruošiasi pristatyti naująjį dizainą balandžio 5 dieną. Šiais pakeitimais siekiama, kad svetainėje būtų dar lengviau naršyti, ieškoti ir redaguoti.
Naująjį Vikipedijos dizainą kodiniu pavadinimu "Vector" paskutinius šešis mėnesius testavo 500,000 beta testuotojų grupė. Į pasikeitimų sąrašą patenka ir tokie dalykai, kaip supaprastinta navigacija, į kitą vietą perkeltas paieškos laukelis ir net atnaujintas Vikipedija logotipas. Be to netrukus angliškoje enciklopedijos versijoje bus galima kurti pdf failus ir knygas iš prieinamų tekstų.
Tame pačiame blog'o įraše pasakojama, kad daug dėmesio skiriama tekstų redagavimo palengvinimui. Sukurta nauja įrankių juosta, kuri redaktoriams leis daug greičiau ir paprasčiau įterpti nuorodas, lenteles ir pan.. Pasak Naoko Komura Wikimedia blog šie pakeitimai tai tik pradžia. Vėliau šiais metais enciklopedija turėtų sulaukti dar daugiau pasikeitimų, pavyzdžiui, patogesnė navigacija skaitant ilgą straipsnį, pats redagavimo puslapis turėtų tapti daug aiškesnis.

Kitas labai svarbus dalykas, ar Vikipedijos atsinaujinimas paskatins dalyvauti jos veikloje daugiau redaktorių. Pasirodo ne tiek jau daug žmonių aktyviai prisideda prie enciklopedijos pildymo, redagavimo. Turint tai bei sulėtėjusį Vikipedijos augimą mintyje ir siekiama įnešti naujovių. Galvojama, kad lengvesnis tekstų redagavimas paskatins daugiau žmonių prisidėti prie to. Dr. Ed H Chi Palo Alto Research Center California mokslininkas Telegraph sakė, kad svetainė tapo išskirtine vieta, kur tik labiau patyrę redaktoriai atsakingi už straipsnių pateikimą, redagavimą. "Labiau patyrę", greičiausiai turima mintyje geriau išmanantys tekstų patekimo/redagavimo technologinius principus internete.
Kitaip sakant, enciklopedija tapo ne minios, o kažkokios grupelės išmintį perteikiančiu projektu. Tai taip pat galėjo prisidėti prie projekto augimo sulėtėjimo. Per paskutinius metus įrašų skaičius per dieną sumažėjo nuo 2200 2007 liepą iki 1300 šiandien. O gal jau išsisėmė temos? Greičiausiai sunkiai įmanomas dalykas.
Taigi kaip jau minėta aukščiau, Vikipedija supaprastindama straipsnių redagavimo procesą tikisi pakeisti šią kryptį/tendenciją. Gali kilti klausimas, o gal jau laukta per ilgai ir nepavyks susigrąžinti tokio rašančiųjų skaičiaus. Ką gi iki enciklopedijos atsinaujinimo liko laukti visai ne daug, o netrukus turėtų paaiškėti kaip interneto vartotojai sutiks, įvertins šiuos pasikeitimus.

Petras Čeliauskas "Nuo Babelio iki esperanto"

Paskaitinėjau šiek tiek Petro Čeliausko pažintinę knygutę (išleista 1989 m.) "Nuo Babelio iki esperanto". Knygos autorius - pedagogas, kraštotyrininkas, esperantininkas.

Knygos pradžioje pasakojama Babelio bokšto legenda - pasakojama, kad kalbų įvairovė atsirado Dievui nusprendus sumaišyti žmonių kalbas, kad jie nebesuprastų vienas kito ir nebegalėtų toliau statyti Babelio bokšto. Toliau pasakojama apie mokslines kalbų atsiradimo teorijas, rašto atsiradimą, rašto sistemų įvairovę, šiuolaikinius „hieroglifus“ - matematinius simbolius. Šiek tiek paliečiama ir gestų kalba bei žargonas, mišrios kalbos.

Pagrindinis knygos tikslas - pristatyti esperanto kalbą. Suprasdami, jog būtų labai patogu turėti bendrą kalbą visiems, kaip pagalbinę greta gimtosios ir užsienio kalbų, žmonės ima galvoti, kaip tokią idėją įgyvendinti. Iš pradžių mėginama tiesiog paskelbti kurią nors egzistuojančią kalbą tarptautine. Tačiau bet kurią nacionalinę kalbą sunku išmokti; antra, tie, kuriems ta kalba gimtoji, taptų „privilegijuotais“. Senosios ar mirę kalbos (pvz., lotynų) yra sudėtingos ir nelabai tinkamos šių dienų naudojimui.
Knygoje aprašomi ir bandymai sukurti dirbtinę kalbą. Plačiau aprašomi keli įdomesni atvejai. Galiausiai knygoje prieinama prie XIX a. antros pusės. Tada buvo sukurtas volapiukas, o netrukus po šio projekto - ir esperanto kalba.
Esperanto kalbos kūrėjas - Liudvikas Lazaris Zamenhofas. L.L. Zamenhofas gimė 1859 metų gruodžio 15 dieną Bialistoke. Dabar šis miestas priklauso Lenkijai, o iki trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo 1795 metais jis priklausė Lietuvai. Kurdamas tarptautinę kalbą, L. L. Zamenhofas turėjo du tikslus: pateikti žmonijai logišką tarptautinę kalbą ir įkvėpti jai politinę-filosofinę žmonių ginčų sprendimo dvasią.

Reikia prisiminti tai, kad knyga išleista jau gana senokai ir šiandien situacija yra gerokai pasikeitusi. Gal būt visai gera idėja buvo turėti dirbtinę tarptautinę kalba. Tik dabar greičiausiai ją atstoja anglų kalba. Nekelsiu klausimo ar tai anglakalbius daro privilegijuoatais.

Tradicinė ir internetinė žiniasklaida: Google mokymai

Ne viename tinklalapyje galima rasti straipsnių su pamąstymais apie tradicinę ir internetinę žiniasklaidą. Ką galima padaryti, siekiant padėti profesionalioms naujienų organizacijoms išgyventi šioje taip vadinamoje interneto eroje? Šioje vietoje būtų galima pakalbėti apie gana įdomų eksperimentą Čekijos respublikoje. Tikriausiai nelabai ką nustebins tai, jog šiame eksperimente dalyvauja Google. Remiantis The New York Times, jie žada teikti vietinio naujienų tinklo personalui mokymus kaip galima naudotis paslaugomis, kaip pavyzdžiui, Google Maps, Google Translate ir YouTube.

Šį projektą finansuoja Amsterdame įsikūrusi bendrovė pavadinimu PPF ir Paryžiuje esanti Pasaulio laikraščių asociacija. Pranešama, jog ketinama "paleisti" apie 30 skirtingų svetainių, kurios turėtų apimti vietos naujienas visoje Čekijoje. Google teiks su technine puse susijusius mokymus. Svetainėse bus patalpinta AdSense reklama. Siekiant maksimaliai susisiekti su vietos bendruomene, projektui įdarbinti apie 90 daugiausia jaunų žurnalistų.

Kas žino, ar gali tokia idėja suveikti? Reikia manyti, jog tai turėtų būti gana naudinga patirtis tiek dirbantiems prie to, tiek pačiai visuomenei. Taip sakant kodėl gi nepasinaudoti patyrusių web specialistų patarimais tam, kad naujienų agentūros galėtų sukurti labiau konkurencingą produktą. O gal ši idėja pasirodys labai sėkminga ir išplis už valstybės ribų. Gal būt vėliau kitos šalys bandys pasinaudoti panašiomis galimybėmis ir stengsis sukurti neįtikėtimus produktus.

Seminaras

Penktadienį, lapkričio 14 dieną, teko galimybė paklausyti nemokamo seminaro "Elektroninės rinkodaros teikiamos galimybės šiuolaikinėje konkurencinėje aplinkoje", organizatorius zoom creative.

Kaip ir reikėjo tikėtis, seminaro pradžioje ir pabaigoje buvo pareklamuoti zoom creative atlikti darbai, pristatytos paslaugos. Na bent jau atrodo, jog šios dalys nebuvo labai ilgos ar dar kaip nors neigiamos. Gal ir nėra labai didelė kaina paklausyti truputį reklamos už nemokamą seminarą. Pasakojama medžiaga jau kiek kitas dalykas.

Seminaro metu pakalbėta apie e-komercijos vystymosi istoriją; Web 2.0 dabartį ir ateitį; Produkto, paslaugos adaptaciją internetui; Potencialaus vartotojo "e-portreto sudarymą"; konkurentų analizę.

Gana plačiai buvo diskutuojama apie elektroninius dienoraščius (angl. blogs); Video naudojimą tinklalapiuose; Naujienlaiškius.

Kaip sakoma seminaro pristatyme, teorinė dalis paremta daugybe praktinių pavyzdžių. Greičiausiai reikėtų suprasti, jog naudotasi "zoom'ų" praktikoje pastebėtais pavyzdžiais.

Apibendrinant, galima sakyti, jog seminaras gana įdomus. Gal kiek pasigedau gilesnių įžvalgų apie taip vadinamą Web 2.0 dabartį ir ateitį. Taip pat kalbant kitais seminare numatytais klausimais, plačiau nušviečiama buvo tik dalis jų sededamųjų dalių. Gal būt taip siekiama palikti dar medžiagos ir kitiems seminarams, paskatinti dalyvavusius dabar dalyvauti ir vėliau. Organizatoriai sakė, jog turėtų būti ir daugiau panašios tematikos seminarų.