i'm sorry for writing in my language, but for the moment i don't have time to translate it...
Internetinė medija lyginant su tradicinėmis medijomis ( knygomis, laikraščiais, audio, video įrašais) yra labai jauna. Nepaisant to, labai sparčiai vystosi, tobulėja, suteikia vis daugiau ir daugiau galimybių vartotojui, ne tik įvairių sričių specialistams, bet ir mėgėjams. Internetinė medija išplečia, papildo, o kartais net suteikia visiškai naujas galimybes vartotojui.
Mano įsitikinimu, pokyčių internetinėje medijoje daugybė, jie vyksta nuolat ir gana sparčiai, todėl visus juos apžvelgti vargu ar įmanoma, ypač ne šios srities specialistui. Tad šis mažas darbelis – subjektyvių pastebėjimų rinkinys apie pokyčius internetinėje medijoje.
Gana naujas reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra internetiniai dienoraščiai, vadinamieji blog‘ai. Jeigu neklystu, pirmieji internetiniai dienoraščiai, tokie, kokius mes juos matome dabar atsirado 2002 metų pradžioje, po antrojo Irako karo. Lietuvoje jie vis labiau populiarėja, jau turim ir lietuviškus internetinius dienoraščius:
http://blog.delfi.lt/,
http://www.lietblogs.net/ (Lietuvos blog'ai viename puslapyje), http://www.blogas.lt/,
http://blog.hardcore.lt/,
http://www.blogas.lt/zudykreklama (profesionalus lietuviškas blogas)
kiti
Įdomu tai, kad jau daugiau nei metai savo internetinį dienoraštį rašo Vilniaus meras A. Zuokas ( http://www.zuokas.lt/ ), kurį jis vadina savo kampu virtualioje erdvėje ir teigia, jog „toks rašymas yra labai asmeninis, netgi intymus dalykas, kuris kita vertus, yra ir viešas aktas.“
Galbūt ne veltui dažnai internetiniai dienoraščiai laikomi internetinėmis šiukšlėmis, tačiau tai puiki galimybė kiekvienam išsakyti savo poziciją, atskleisti savo įžvalgas, pasidalinti gyvenimiška ir profesine patirtimi, vystyti diskusijas aktualiais ir įdomiais klausimais ne tik su draugais ir pažįstamais, bet ir kolegomis bei bendraminčiais iš viso pasaulio. Užmegzti dialogus tarp politikų ir visuomenės (A. Zuoko blog‘as). Blog‘ų puslapiuose galima ne tik rašyti, bet įdėti ir nuotraukas, video/audio siužetus, įvairias aktualias nuorodas.
Žiniasklaidos užduotis yra užtikrinti galimybę pasisakyti kiekvienam, tačiau dėl įvairių priežasčių (dažnai labai objektyvių), tai ne visada įmanoma. Todėl mano nuomone, internetinis dienoraštis gali būti kaip tik ta terpė, kurioje kiekvienas visuomenės narys gali patenkinti poreikį pasisakyti viešai.
Šiandienos žmogus dažnai girdi nuomonę, jog jei tavęs nėra internete, vadinasi tavęs nėra iš viso. Todėl save gerbiančioms įmonėms, organizacijoms, valstybinėms institucijoms jau ne tik privalu turėti savo internetinę svetainę, bet ir labai svarbu, kokia ta svetainė, nes ji vartotojų sąmonėje sukuria organizacijos įvaizdį. Verslo įmonės, valstybinės institucijos, universitetai, įvairiausios organizacijos, netgi muziejai, atskiri politikai – visi, kurie supranta, kokią galią turi internetas, stengiasi sukurti kuo patrauklesnę, modernesnę, funkcionalesnę, patogesnę savo virtualią buveinę – internetinę svetainę.
Galima sakyti vyksta savotiškos lenktynės tarp internetinių svetainių turėtojų. Vartotojus siekiama pritraukti ne tik įspūdinga grafika, bet ir naudinga patraukliai pateikta daugialype informacija (šalia tekstinės informacijos vis daugiau video, audio informacijos), naudingomis nuorodomis, forumais, komentavimo galimybėmis. Taip pat diegiamos technologijos, kad svetaine galėtų pasinaudoti ir neįgalieji ( pav, http://www.seimas.lt/ ). Svetainės lankytojai viliojami ir įvairiais žaidimais, specialiais puslapiais vaikams ( pav, http://www.lrt.lt/ ).
Kuo daugiau lankytojų svetainėje apsilanko, tuo didesnė nauda organizacijai: ji tampa vis labiau žinoma visuomenėje, didesnė tikimybė, kad vartotojas pirks prekę ar paslaugą, didesni reklamos užsakymai ir t.t. ir pan. Internetinė svetainė smarkiai sumažina organizacijos išlaidas teikti informaciją savo klientams/ vartotojams, o taip pat ir gauti grįžtamąjį ryšį iš vartotojų, kas labai naudinga tolimesniam organizacijos vystymuisi.
Tradicinių žiniakslaidos priemonių versijos internete, o taip pat grynai internetinės žiniasklaidos priemonės atveria daug naujų galimybių tiek informavimo priemonei, tiek vartotojui. Internete neribojama erdvė, čia informacija gali būti atnaujinama 24 valandas per parą, puikios informacijos archyvavimo galimybės. Reklama internetinėse priemonėse daug pigesnė. Hipertekstualumas ir daugialypiškumas labai patrauklus bei patogus vartotojui.
Baigdama savo pamąstymus apie internetinės medijos pokyčius noriu pasidalinti labai asmeniška patirtimi. Gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad štai jau daugiau nei pusantrų metų su savo širdies draugu daugiausia bendraujame virtualiai. Dažnos kelionės ir skambučiai telefonu į užsienio šalį reikalauja itin daug lėšų. Interneto teikiamos galimybės (skype, MSN messenger, el. pastas) leidžia ne tik sutaupyti, bet ir sukurti tiesioginio bendravimo iliuziją – palyginus nebrangūs kompiuterio priedai (mikrofonas, web kamera) įgalina kalbėtis su toli esančiu žmogumi lyg telefonu, matyti jį lyg jis būtų šalia. Žinoma, visa tai negali atstoti buvimo kartu, bet jei nebūtų interneto ir jo teikiamų galimybių...
Mano įsitikinimu, pokyčių internetinėje medijoje daugybė, jie vyksta nuolat ir gana sparčiai, todėl visus juos apžvelgti vargu ar įmanoma, ypač ne šios srities specialistui. Tad šis mažas darbelis – subjektyvių pastebėjimų rinkinys apie pokyčius internetinėje medijoje.
Gana naujas reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra internetiniai dienoraščiai, vadinamieji blog‘ai. Jeigu neklystu, pirmieji internetiniai dienoraščiai, tokie, kokius mes juos matome dabar atsirado 2002 metų pradžioje, po antrojo Irako karo. Lietuvoje jie vis labiau populiarėja, jau turim ir lietuviškus internetinius dienoraščius:
http://blog.delfi.lt/,
http://www.lietblogs.net/ (Lietuvos blog'ai viename puslapyje), http://www.blogas.lt/,
http://blog.hardcore.lt/,
http://www.blogas.lt/zudykreklama (profesionalus lietuviškas blogas)
kiti
Įdomu tai, kad jau daugiau nei metai savo internetinį dienoraštį rašo Vilniaus meras A. Zuokas ( http://www.zuokas.lt/ ), kurį jis vadina savo kampu virtualioje erdvėje ir teigia, jog „toks rašymas yra labai asmeninis, netgi intymus dalykas, kuris kita vertus, yra ir viešas aktas.“
Galbūt ne veltui dažnai internetiniai dienoraščiai laikomi internetinėmis šiukšlėmis, tačiau tai puiki galimybė kiekvienam išsakyti savo poziciją, atskleisti savo įžvalgas, pasidalinti gyvenimiška ir profesine patirtimi, vystyti diskusijas aktualiais ir įdomiais klausimais ne tik su draugais ir pažįstamais, bet ir kolegomis bei bendraminčiais iš viso pasaulio. Užmegzti dialogus tarp politikų ir visuomenės (A. Zuoko blog‘as). Blog‘ų puslapiuose galima ne tik rašyti, bet įdėti ir nuotraukas, video/audio siužetus, įvairias aktualias nuorodas.
Žiniasklaidos užduotis yra užtikrinti galimybę pasisakyti kiekvienam, tačiau dėl įvairių priežasčių (dažnai labai objektyvių), tai ne visada įmanoma. Todėl mano nuomone, internetinis dienoraštis gali būti kaip tik ta terpė, kurioje kiekvienas visuomenės narys gali patenkinti poreikį pasisakyti viešai.
Šiandienos žmogus dažnai girdi nuomonę, jog jei tavęs nėra internete, vadinasi tavęs nėra iš viso. Todėl save gerbiančioms įmonėms, organizacijoms, valstybinėms institucijoms jau ne tik privalu turėti savo internetinę svetainę, bet ir labai svarbu, kokia ta svetainė, nes ji vartotojų sąmonėje sukuria organizacijos įvaizdį. Verslo įmonės, valstybinės institucijos, universitetai, įvairiausios organizacijos, netgi muziejai, atskiri politikai – visi, kurie supranta, kokią galią turi internetas, stengiasi sukurti kuo patrauklesnę, modernesnę, funkcionalesnę, patogesnę savo virtualią buveinę – internetinę svetainę.
Galima sakyti vyksta savotiškos lenktynės tarp internetinių svetainių turėtojų. Vartotojus siekiama pritraukti ne tik įspūdinga grafika, bet ir naudinga patraukliai pateikta daugialype informacija (šalia tekstinės informacijos vis daugiau video, audio informacijos), naudingomis nuorodomis, forumais, komentavimo galimybėmis. Taip pat diegiamos technologijos, kad svetaine galėtų pasinaudoti ir neįgalieji ( pav, http://www.seimas.lt/ ). Svetainės lankytojai viliojami ir įvairiais žaidimais, specialiais puslapiais vaikams ( pav, http://www.lrt.lt/ ).
Kuo daugiau lankytojų svetainėje apsilanko, tuo didesnė nauda organizacijai: ji tampa vis labiau žinoma visuomenėje, didesnė tikimybė, kad vartotojas pirks prekę ar paslaugą, didesni reklamos užsakymai ir t.t. ir pan. Internetinė svetainė smarkiai sumažina organizacijos išlaidas teikti informaciją savo klientams/ vartotojams, o taip pat ir gauti grįžtamąjį ryšį iš vartotojų, kas labai naudinga tolimesniam organizacijos vystymuisi.
Tradicinių žiniakslaidos priemonių versijos internete, o taip pat grynai internetinės žiniasklaidos priemonės atveria daug naujų galimybių tiek informavimo priemonei, tiek vartotojui. Internete neribojama erdvė, čia informacija gali būti atnaujinama 24 valandas per parą, puikios informacijos archyvavimo galimybės. Reklama internetinėse priemonėse daug pigesnė. Hipertekstualumas ir daugialypiškumas labai patrauklus bei patogus vartotojui.
Baigdama savo pamąstymus apie internetinės medijos pokyčius noriu pasidalinti labai asmeniška patirtimi. Gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad štai jau daugiau nei pusantrų metų su savo širdies draugu daugiausia bendraujame virtualiai. Dažnos kelionės ir skambučiai telefonu į užsienio šalį reikalauja itin daug lėšų. Interneto teikiamos galimybės (skype, MSN messenger, el. pastas) leidžia ne tik sutaupyti, bet ir sukurti tiesioginio bendravimo iliuziją – palyginus nebrangūs kompiuterio priedai (mikrofonas, web kamera) įgalina kalbėtis su toli esančiu žmogumi lyg telefonu, matyti jį lyg jis būtų šalia. Žinoma, visa tai negali atstoti buvimo kartu, bet jei nebūtų interneto ir jo teikiamų galimybių...
3 comments:
Wow!
zmones zmones, kur mes visi dingom? negalima taip ilgai nieko neatnaujint!!! :)
zmones zmones, kur mes visi dingom? negalima taip ilgai nieko neatnaujint!!! :)
Post a Comment