Na taip moteris ne žmogus, vos tik išmuša laikrodis šešias, ji iš karto pamiršta maistą. mhm yeah right 
Alkis nėra geriausias kompanionas. Džiaugsmo tikrai nesuteikia, o kas dėl lieknumo tai reikėtų pajudėti, o ne atsisėdus žiūrėti į laikrodį, kada galima valgyt o kada ne. Labai vakar vakare apsidžiaugiau, kai besimokydama perskaičiau šį tą, kas tikrai pralinksmino. Geriausiai maitintis ir leisti dienas, taip kad nesijaustum alkanas
pasidalinsiu ištraukėle, to ką perskaičiau: " Prieš istoriniais laikais, kai mūsų protėviai neturėjo šaldytuvų ir modernių prietaisų maistui įgyti, nudobę mamutą ar kokį kitą žvėrį, nežinodavo, kada vėl ką nors sumedžios. Tuo tarpu maistas buvo viena svarbiausių žmogaus išlikimo sąlygų. Norint išlikti, būtinai reikėdavo kuo daugiau prisivalgyti, nes kada teks kitą kartą valgyti - nežinia, o gyventi žmogui norėjosi lygiai taip pat, kaip šiandien. Vienintelis patikimas maisto sandėlys tais laikais buvo žmogaus pilvas. Todėl tik prisivalgęs žmogus nurimdavo ir pasijusdavo gyvybiškai saugus. Šis prigimtinis įprotis, susijęs su išlikimo (saugumo) jausmu, ir dabar gajus. Jis reiškiasi būtent per maitinančiąją dvasinės sielos galią. Todėl labai dažnai žmogus pasiryžta saikingai maitintis ir šį savo priesaką vykdo visą dieną, bet vakare neištvėręs pasąmoninio nerimo keliamos įtampos (jis visa laiką jaučia informaciją: nesaugu, nesaugu, nesaugu...) atsidaro šaldytuvą ir, kaip sakoma, susigrąžina skolą." 
(ištrauka iš "Lytiškumo ugdymo etika" A. Narbekovas, B. Obelenienė, K. Pukelis) Pamąsčiau, pasijuokiau sau. Na bet tikrai. Kai prisivalgai taip gera ir ramu, jog galėtum ramiai sau snausti. Argi miegam jei jaučiamės nesaugūs? Vargu.
Taigi jei po šešių nevalgyti, o miegoti eiti vėliau, kokią dvyliktą ar antrą, tai jau seniai suvirškintas maistas būna ir vėl norisi valgyt. Vėl siunčiamas "nesaugu, nesaugu, nesaugu..." Tai va nėra čia ko ribot savęs su tais saikingumais, nes kai "atsidaromas šaldytuvas ir grąžinamos skolos" tai gali būti susigrąžinta daugiau nei reikia.
Merginų, moterų žmonėm nelaiko taip kaip mergaičių vaikais.
Na kad ir kaip ten kas kalbėtų, bet juk vis tiek mes gyvos būtybės ir išlikimo instinktas veikia. 
Būkim sotūs, saugūs ir laimingi
No comments:
Post a Comment