Vis neintensyviai darbuojantis vasaros metu perskaityta dar viena gana įdomi knyga - "Paryžiaus mohikanai" pirma knyga. Trumpai galima priminti ir apie patį autorių, remiantis Wikipedia, Aleksandras Diuma, populiarus prancūzų rašytojas. Vertinamas už istorinius nuotykinius romanus, kurie susilaukė dėmesio visame pasaulyje. Žymiausi A.Diuma kūriniai „Trys muškietininkai“, „Grafas Montekristas“, „Geležinė kaukė“. Pirmoji A. Diuma knyga pripažinimo sulaukė 1844 metais ir būtent tada prasidėjo jo šlovė bei turtingas gyvenimas. Iki tol jo sukurtos pjesės ir kelionių aprašymai tokio pripažinimo nebuvo sulaukę.
Giržtant prie Paryžiaus mohikanų, pačioje knygoje pateikiamas toks trumpas jos aprašymas: Patrauklus, intriguojančio siužeto romanas, parašytas XIX a. romantizmo dvasia, pasakoja apie trijų jaunikaičių - poeto Žano Robero, gydytojo Liudviko ir dailininko Petriuso nuotykius paskutinėmis ponapoleoninės epochos, restauracijos laikų dienomis. 1830-ųjų metų liepos revoliucijos išvakarėse. Piešiama plati to meto visuomenės panorama nuo padugnių iki aristokratiškųjų viršūnių, šiltai vaizduojama nykstančių gatvės artistų, komediantų ir juokdarių, tų Paryžiaus mohikanų karta. Tokiame istorinių įvykių fone išsiskiria romantiškos Žiusteno ir Minos, Kolombano ir Karmelitos, Petriuso ir Reginos meilės istorijos bei paslaptingo geradario Salvatoriaus figūra.
Pirmosios Knygos veiksmas vyksta 1827 - aisiais metais. Pirmame skyriuje vaizdžiai aprašoma to laiko Paryžiaus materialinė bei moralinė padėtis, aprašomi visi socialiniai sluoksniai. Knygoje apskritai labai daug aprašymų, pasakojimų, mažiau tiesioginės kalbos.
Nesileidžiant į per daug gilius ir subjektyvius svarstymus galima sakyti, kad knyga tikrai įdomi, nors skaitant pirmuosius skyrius dar taip neatrodė. Gaila tik, kad perskaičius pirmąją knygą praktiškai niekas neužsibaigia, todėl norint sužinoti kaip viskas baigėsi kaip ir nelieka kito kelio, kaip tik skaityti antrąją knygą.
No comments:
Post a Comment