Efektyvi asmeninė ir organizacinė komunikacija 1

Kelios mintys apie efektyvią asmens ir organizacijos komunikaciją. Pradžiai galima pacituoti Toronto York universiteto komunikacijos mokslų daktarą Dalton Kehoe. Pasak jo, efektyvią komunikaciją turim tada, kai yra išpildomos šios trys sąlygos:

• Turim norimą rezultatą. Pozityvaus emocinio ryšio momentas. Jaučiamės patenkinti;
• Mūsų požiūris/pozicija buvo suprasta;
• Kita bendraujančioji pusė taip pat turi norimą rezultatą. Gavo tai ko norėjo.

Kitas komunikacijos mokslų profesorius sudarė ir "komunikacijos Merfio dėsnių" sąrašiuką (Osmo A. Wiio). Keletas įdomesnių:

• Komunikacija dažniausiai nepavyksta, nebent netikėtai susikalbėtumėte;
• Jei žinutė gali būti interpretuojama keletu būdų, ji būtinai bus interpretuota, tuo būdu, kuris sukelia daugiausiai žalos. Šita mintis turėtų būti labiausiai įdomi dažnai viešai kalbantiems asmenims;
• Visados atsiras kas nors, kas geriau už tave žino, ką norėjai pasakyti.

Kai bandome ką nors pasakyti mums svarbiam asmeniui ir mums atrodo, kad jis mūsų nesupranta, dažniausiai išryškėja trys dimensijos:

• Skirtumai (angl. differences) - žiūrima iš skirtingų perspektyvų;
• Nesutarimai (angl. disagreements) - išryškėja nuomonių skirtumai;
• Netvarka (angl. disorder) - pasakoma daug dalykų, kurių dabar nereikėtų sakyti.

 Siekiant efektyviai komunikuoti pateikiama informacija turi būti:

• Aktuali;
• Teisinga;
• Aiški/skaidri;

Darbų ir laiko planavimas glaustai

Kelios mintys apie laiko ir darbų planavimą. Pradėti galima nuo to, kad daugelio sąmoningai ar nesąmoningai praktikuojamas multi tasking nėra efektyvus. Iš tikrųjų multi tasking = switch tasking.
Tai labai gerai iliustruoja paprastas pavyzdys.
Reikės chronometro ir gerai būtų kolega, kuris padėtų fiksuoti laiką. Pamatuokite kiek laiko užtruksite užrašyti dvi eilutes, taip kaip parodyta žemiau.

Pirmas etapas.
Vienoje eilutėje parašykite tekstą:

Multitasking is worse than a lie

Kitoje eilutėje parašykite skaičius nuo 1 iki 27:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27

Patikrinkite kiek laiko sugaišote kol parašėte šias dvi eilutes.


Antras etapas.
Vienoje eilutėje rašykite tekstą po raidę: Multitasking is worse than a lie. Parašę vieną raidę po ja rašykite skaičių iš eilės, pvz.
Mul
1 2 3 
Ir taip kol parašysite visą pirmą ir antrą eilutę. Abi eilutes rašykite kartu.
Palyginkite kuriuo atveju užduotis buvo atlikta greičiau.

Dažniausiai antru atveju reikia praktiškai dvigubai daugiau laiko.

Planuojant darbus ir laiką efektyviau padeda paprasta sistemėlė, kai galim tiksliai atsakyti į tris paprastus klausimus:

• Ką reikia padaryti;
• Kada tai reikia padaryti (pvz. galiu padaryti dabar greičiau nei per 5 minutes, užtruksiu ilgiau nei 5 minutes - reikia paskirti vietą task liste, užtruksiu ilgiau nei 15 minučių - reikia paskirti vietą kalendoriuje);
• Kur šios užduoties/darbo vieta. Priskirti prie atitinkamų darbų kategorijos.

Rekomenduojama visas užduotis/darbus ilgesnius nei 15 minučių pasižymėti kalendoriuje. Darbus kuriems reikia daugiau nei 5 minučių, bet mažiau nei 15 patartina įtraukti į task listą. Darbus kuriuos galime atlikti greičiau nei per 5 minutes neverta įtraukti nei į kalendorių, nei į task listą.
Dėliojant darbus kalendoriuje, svarbu palikti bent 10 minučių buferį tarp skirtingų darbų.

Efektyviausiai darbai organizuojami, kai turim ne daugiau kaip 6 informacijos kaupimo vietas, pavyzdžiui, Email, telefonas, lipnūs rašteliai, kalendorius, visokie kitokie lapai/užrašai, ir kt. Turint daugiau darosi sunku surinkti ir tinkamai apdoroti informaciją. Pasiskirstyti kada ir ką reikia atlikti.

*Reminatis Lynda.com medžiaga.

Napoleono kalnas

Napoleono kalnas, kitaip dar Jiesios (Pajiesio) piliakalnis iš viršaus:

Napoleono kalnas yra Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų.

Kaunos botanikos sodas

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU KBS) iš viršaus:

Tikslai

Širdies tikslų protas neaprėpia. - Pascal

Grumtynės Meksikoje - Tomas Main Ridas

Knygoje "Grumtynės Meksikoje" pateikiami populiaraus anglų rašytojo trys aštraus siužeto kūriniai ("Gveriljasų vadas", "Žakas Deparas", "Šauliai Meksikoje"),  kuriuose amerikiečių kapitono akimis vaizduojamas JAV ir Meksikos karo (1846-1848) laikotarpis. Kapitonas ir jo draugai nuolat susiduria ir kaunasi su Meksikos gveriljasais, patiria gausybę nuotykių, gina tiesą ir teisybę.

Pagal Wikipedia, Amerikos – Meksikos karas kilo dėl teritorinių ginčų tarp JAV ir Meksikos po to, kai JAV 1845 m. aneksavo Teksasą. Dar 1836 m. Teksasas paskelbė savo nepriklausomybę nuo Meksikos ir ginklu ją apgynė, tačiau Meksikos vyriausybė jos niekada nepripažino ir Teksasą laikė savo maištaujančia teritorija. Teksaso nepriklausomybę Meksika pripažino tik tada, kai jis faktiškai įėjo į JAV sudėtį, tačiau siekė, kad jis būtų laikomas nepriklausoma valstybe, o ne JAV sudėtine dalimi.

Knygoje nėra daug istorinių faktų, priešingai - daugiau kovų aprašymų, pokalbių ir t.t., todėl nepabosta skaityti. Labai tinka lengvam laisvalaikio praleidimui.

S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui skirta aviacijos šventė Kaune

Kelios foto iš Kau­ne šeš­ta­die­nį (2013 liepos 20 dieną) vykusios avia­ci­jos šven­tės, skir­tos Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­džio per At­lan­tą aš­tuo­nias­de­šimt­me­čiui pa­mi­nė­jimui.
Trumpai prisiminti, kas primiršę: S. Da­rius ir S. Gi­rė­nas 1933 me­tų lie­pos 15 die­ną lėk­tu­vu "Li­tua­ni­ca" iš­skri­do iš Niu­jor­ko į Kau­ną. Jų skry­dis nu­trū­ko po 37 va­lan­dų mi­nu­čių tuo­me­ti­nė­je Vo­kie­ti­jo­je, o ka­tas­tro­fos ap­lin­ky­bės taip ir li­ko mig­lo­tos.

Žiulis Vernas - Kapitono Hatero nuotykiai

1860 m. balandžio 5 d. iš Liverpulio uosto išplaukia brigas „Forvardas“. Net ir patyrusius jūros vilkus stebina neįprasta laivo įranga bei tai, kad laivas plaukia nežinoma kryptimi ir neturi kapitono. Paslaptingojo kapitono nurodymus perduoda didžiulis šuo, o pats kapitonas pasirodo tik tada, kai „Forvardui“ iškyla pavojus būti sutraiškytam ledkalnių. Taip prasideda Žiulio Verno (Jules Verne) romanas Kapitono Hatero nuotykiai.

Paaiškėja, kad laivo kapitonas – garsus ir patyręs jūrininkas Hateras, siekiantis įgyvendinti didžiausią savo troškimą – Šiaurės ašigalyje iškelti Anglijos vėliavą. Susidūrus su didžiuliais sunkumais, kapitoną išduoda dalis įgulos. Ar pavyks Haterui ir jo ištikimiems draugams įveikti nepaprastus pavojus ir pasiekti tikslą?

Rašytojas parodo, kaip valia, ištvermė ir žinios padeda herojui ir jo draugams įveikti daugelį kliūčių. Kapitonui su keletu ištikimų draugų vis tik pavyksta pasiekti šiaurės polių. Tik nuo didelių išgyvenimų ir sunkumų Kapitonas praranda sveiką protą - ištinka pamišimas.

Skaityta jau ne viena Žiulio Verno knyga. Ši kaip ir kitos kupina istorinių faktų ir nuostabių gamtos aprašymų. Momentais aišku kiek nuobodoki istoriniai pasakojimai, bet jie gana stipriai praplečia žinias. 

Meistriškumas

Mes esama visa tai, ką nuolatos darome. Taigi tikras meistriškumas - ne veiksmas, o įprotis. - Aristotelis

Baisogalos Dvaras

Šių metų gegužės pradžioje aplankytas Baisogalos Dvaras. Šios vietos lankymas nebuvo pagrindinis kelionės tikslas. Taip jau sutapo, kad jis buvo pakeliui į Kryžių kalną. Gaila, nepavyko pamatyti pagrindinio pastato iš vidaus.

Pagal Vikipediją Baisogalos Dvaras XIX–XX a. Romantizmo stiliaus ansamblis su parku. Architektūros paminklas. Centrinius rūmus supa 12 hektarų užimantis mišrios struktūros parkas su tvenkiniais. Jį statė ir čia gyveno dvarininkų Komarų šeima.
Baisogalos dvaras buvo vienas didžiausių Vidurio Lietuvoje. Dvarą valdant Komarų palikuonims jo ūkis tapo vienu didžiausių pavyzdinių ūkių Vidurio Lietuvoje. Vėliau jame buvo įrengta netgi ir spirito varykla, kuri tarpukariu buvo viena didžiausių Lietuvoje.
Sovietmečiu dvaro rūmuose buvo įsikūrusi Gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo instituto administracija.
Šiuo metu dvaro rūmai gerai prižiūrėti, nuolat remontuojami. Po truputį tvarkomi ir kiti dvaro statiniai, šiuo pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitų Lietuvos dvarų savininkai.

Toliau keletas Baisogalos Dvaro vaizdų:

Žiulis Vernas - Čensleris

...Čarlstonas, 1869 metų rugsėjo 27-toji, laivas palieka prieplauką trečią valandą po pietų...
Taip prasideda Žiulio Verno Čensleris.
Įtempto siužeto romane prisotintame realistinių detalių su skaitytoju susitinka Čenslerio keleiviai bei jūreiviai didžių išmėginimų metu, kai nuskęsta jų laivas, kai vienintelis išsigelbėjimas persikelti ant plausto. O ant plausto išgyvena nežmoniškas, bado, troškulio ir nežinomybės kančias. Knygos herojai privedami iki nužmogėjimo ribos. Tik pačioje knygos pabaigoje likę gyvi plausto keleiviai išsigelbėja pasiekę žemę. Čensleris parašytas kaip vienos iš laivo keleivių dienoraštis, kai aprašoma kiekvieną dieną ar savaitę nutikę svarbesni įvykiai. Tikslūs dialogai, laivo katastrofos detalės, atrodo neišviangiamos žūties nuojautos ir neapsakomas džiaugsmas išsigelbėjus prie Brazilijos krantų.
Žiulis Vernas šį Romaną parašė Prancūzijos Prūsijos karo metu. Rašytojas nepralenkiamas vadinamosios jūrinės tematikos knygų srityje. Atskirus epizodus apie laivų sudužimus Žiulis Vernas rankiojo skaitydamas ataskaitas, kurias spausdino Didžiosios Britanijos kasmetinis leidinys.

Tarpusavio priklausomybės

Be pasitikėjimo negali būti draugystės, be garbingumo negali būti pasitikėjimo. - Samuel Johnson

Įprotis

Įprotis - tai žinių, įgūdžių ir troškimų sąveika.
Žinios yra teorinė paradigma - ką daryti ir kodėl daryti. Įgūdžiai - kaip daryti. O troškimas - tai veiklos motyvas. (Stephen R. Covey)

Žiulis Vernas - Archipelagas ugnyje

Dar viena Žiulio Verno (Jules Verne) knyga. Trumpai pacituojant Vikipediją, "Žiulis Vernas - prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas. J. Vernas, kartu su H.Dž. Velsu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu."
"Archipelagas ugnyje" veiksmas vyksta 1829 metais kovojančioje už savo nepriklausomybę Graikijoje, kai Archipelago salyno jūroje labai išplinta piratai, kurie ne tik plėšia prekybos laivus, bet ir prekiauja vergais – graikais belaisviais.
Daug dėmesio romane skiriama dviejų jaunuolių meilei Anri ir Hadžinos. Abu jaunuoliai grumiasi su blogiu, kurį įkūnija piratas Nikolas Starkas.
Skaitant pirmus knygos puslapius darosi nuobodoka. Labai daug faktų, kaip enciklopedijoje. Tolesniuose knygos puslapiuose atsiranda kiek daugiau veiksmo, siužeto linijų. Iki šios knygos net nežinojau, kad ir Graikijos pakrantėse stipriai siautėjo piratai.
 Įnirtingiausia kovos scena knygos pabaigoje, kai piratai su Nikolu Starku priešakyje užpuola Anri vedamą laivą su išpirktais vergais. Pasirodo, jog tarp išpirktų vergų buvo ir Nikolo Starko motina. Kai Anri laivas buvo užgrobtas piratų ši moteris ryžosi atimti gyvybę savo sūnui ir taip visus išgelbėti. Mat ji matė kiek daug gero žmonių labui buvo padaręs Anri kartu su Hadžina ir negalėjo leisti, kad jų pastangos nueitų per nieką. 

Uždarytas AdBrite reklamos tinklas

Vasario pirmą dieną buvo uždarytas AdBrite reklamos tinklas.Tinklalapių savininkams talpinantiems šio tinklo reklamas bei partneriams buvo išplatintas laiškas pranešantis apie uždarymą.
AdBrite - interneto reklamos kompanija įkurta 2002 metais San Franciske, Kalifornijoje. Tai buvo nepriklausomas reklamos tinklas pasiekiantis daugiau nei 160 milijonų JAV unikalių lankytojų kiekvieną mėnesį.
techcrunch - galima rasti pilnesnę diskusija šia tema.
Įdomu kuriems reklamos tinklams pavyks gauti daugiau tinklalapių savininkų dėmesio, ieškančių greitų alternatyvų.

Paskutinėm dienon neypatingai aktyviai sekiau užsienio naujienas, tai susirūpinau tik tada, kai kelintą dieną iš eilės pastebėjau, jog neberodomos reklamos blog'o puslapiuose. Tai buvo vienas pirmųjų reklamos tinklų išbandytų šiame puslapyje.

Jack London - Mėnulio slėnis

Jack London (Džekas Londonas, tikrasis vardas turbūt John Griffith Chaney, 1876 m. sausio 12 d. San San Franciske, Kalifornijoje – 1916 m. lapkričio 22 d.) – amerikiečių rašytojas, parašęs per penkiasdešimt knygų. Kiek anksčiau rašyta apie šio autoriaus "Jūrų Vilkas".
Šį kartą skaitytas "Mėnulio slėnis". Romane pasakojama Okelndo gyventojų Bilio ir Saxonos istorija. Pasakojama, kad amžių sandūroje vidurinioji klasė kovojo dėl darbo ir su darbdaviais dėl teisingo atlygio už darbą. Bilis ir Saxona taip pat priklausė šiai žmonių grupei. Bilis prieš santuoką su Saxona buvo vidutinio svorio kategorijos boksininkas. Po santuokos nusprendęs nutraukti šią veiklą, nenorėdamas sunkių išgyvenimų po to kai teko kovoti su savo artimu daugu ir jį sužaloti.
PO didelių streikų ir neramumų Oklende Bilis ir Saksona pėsčiomis iškeliavo ieškoti valdinės žemės sklypo tinkamo žemės ūkiui. Jie apkeliavo centrinę ir šiaurinę Kaliforniją. Iš pradžių keliavo pėsčiomis, vėliau įsitaisė arkliais traukiamą vežimą. Keliaudami jie sutinka daug įdomių žmonių, suranda naujų draugų, iš jų sužino daug naudingos informacijos apie žemės ūkį, bei to meto situaciją žemės ūkyje.
Per vieną iš pokalbių su draugais visi kartu kalbėjosi apie sklypą, kurio ieško Bilis ir Saxona, jie turėjo daug norų kaip tas sklypas turėtų atrodyti, todėl vienas iš draugų jį pavadino "Mėnulio slėniu". Jo manynu žemėje tokios vietos nebuvo įmanoma surasti. Tačiau bekeliaudami Bilis ir Saxona rado labai gražią vietą, kuri jau panašėjo į jų svajonių slėnį. Nusprendę ten įsikurti jie dar sužinojo, kad jis vadinasi "Sonoma Valley". Išvertus iš indėnų kalbos tai reiškė "Mėnulio slėnis".
Įsikūrus šiame slėnyje jų ūkis pamažu suklestėjo, jie pasinaudojo savo draugų patarimais bei gerų kaimynų pagalba ir labai džiaugėsi, jog pasiryžo palikti miestą. Jų manymu, mieste jie niekad nebūtų taip gerai gyvenę.

Jules Verne Paslaptingoji Sala

Trumpai pacituojant Vikipediją, "Žiulis Vernas buvo prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas. J. Vernas, kartu su H.Dž. Velsu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu."

Keletas žodžių apie Paslaptingosios Salos siužetą. Penki keleiviai, skridę oro balionu, patiria katastrofą ir atsiduria negyvenamoje saloje vidury Ramiojo vandenyno. Tuo oro balionu skrido inžinierius Sairas Smitas ir jo tarnas Nabas, karo korespondentas Gedeonas Spiletas, jūreivis Penkroftas ir Herbertas bei šuo Topas.
Toliau knygoje pasakojama kaip šie oro baliono keleiviai stengiasi išgyventi nedidelėje saloje. Inžinieriaus Sairo dėka sukonstruojami įvairūs išgyvenimą palengvinantys dalykai. Pavyzdžiui, salos kolonizatoriams pavyko patiems pasistatyti vandens malūną, pasigaminti parako, netgi stiklo būsto langams. Galiausiai salos kolonizatoriams pavyko taip įsikurti, jog jie praktiškai be jokio vargo galėjo gyventi saloje.
Tiesa kartas nuo karto įvykdavo koks keistesnis nutikimas, kuris ženkliai prisidėdavo prie jų išgyvenimo, pavyzdžiui, paslaptingai atsiradę vaistai reikalingi išgydyti sunkią Herberto ligą. Herbertas buvo sunkiai sužeistas piratų, kurie netikėtai užtiko šią salą ir norėjo joje išsikelti.
Knygos puslapiams einant į pabaigą, paaiškėja jog tie paslaptingi nutikimai labai padėję kolonizatoriams išgyventi buvo kapitono Nemo darbas. Pasirodo kapitonas turėjo slaptą uostą šioje saloje.
Salos gyventojai susipažįsta su kapitonu Nemo prieš pat jo mirtį. Kapitonas miršta nuo sunkios ligos. Praėjus ne daug laiko po šio įvykio saloje išsiveržia ugnikalnis. Gyventojai nujautė artėjant šį išsiveržimą, tačiau nespėjo užbaigti statyti savo laivo. Ugnikalnis sunaikino visą salą ir nebaigtą statyti laivą. Iš visos salo beliko tik kalva, patys kolonizatoriai taip pat tik per plauką liko gyvi. Atrodė, kad viskas taip ir pasibaigs, kolonizatoriai tiesiog mirs iš bado ant tos likusios kalvelės. Visi jau buvo netekę jėgų, kai horizonte pasirodė laivas. Visi salos gyventojai buvo išgelbėti ir grįžo į Ameriką.
Beje, filmas "Kelionė į paslaptingąją salą" taip pat turės motyvų iš šios Žiulio Verno „Paslaptingosios salos". Būtų įdomu palyginti ar daug bus nukrypta nuo knygos, bet kadangi filme bus įtrauktos ir kitos gerai žinomos kelionių knygos, tai tikriausiai bus plati fantazijos gama. :)

Tomas Main Ridas Baltoji pirštinė

Tomas Main Ridas (Thomas Mayne Reid, 1818–1883) – populiarus XIX a. anglų prozininkas, nuotykinės literatūros meistras. Geriausiai žinomas kaip knygų apie indėnų ir Šiaurės Amerikos kolonizatorių gyvenimą autorius, parašęs nuotykių romanus „Skalpų medžiotojai“, „Baltasis vadas“, „Raitelis be galvos“, „Oceola, seminolų vadas“ ir kt.
"Baltoji pirštinė" (knyga išleista 1968 metais) - istorinis romanas. Šį kartą rašytojas vaizduoja vieną nuošalų Anglijos kampelį prieš "audrą", kai artėjanti revoliucija jau buvo išjudinusi visos Anglijos visuomenės gyvenimą.
Romano veiksmas vyksta 1640 - 1641 metais. Anglijos feodalinė monarchija XVII amžiaus viduryje gyvena paskutines dienas. Prieš karalių buvo nusistačiusi gausi Anglijos buržuazija, kuriai toliau plėtotis trukdė senoji santvarka. Pagrindine revoliucijos jėga turėjo tapti liaudies masės ir visų pirma valstiečiai, visokiais būdais engiami, negailestingai vejami nuo žemės, skurdo ir rinkliavų prislėgti.
Romano įvykiai perteikiami per romantišką gražuolės Merijenos ir Holtspero, dėl pomėgio dėvėti tamsius drabužius ir jodinėti juodu kaip derva žirgu vadinamo Juoduoju Raiteliu, meilę. Tačiau romano eigoje paaiškėja, kad Holtsperas nėra vienintelis Merijenos gerbėjas. Skertis, karaliaus kirasirų vadas, taip pat visokiausiais būdais norėjo iškovoti Merijanos palankumą.
Ketvirtam XVII amžiaus dešimtmečiui baigiantis, revoliucijos artėjimas darėsi vis akivaizdesnis. Rašytojas ypač smulkiai aprašo niokojančius ir įžeidžiančius kariuomenės postovius, kurie pagelbėjo Karoliui I išsaugoti armiją, reikalingą liaudies masėms malšinti, nes parlamentas nedavė pinigų kareiviams išlaikyti. Savo kareiviais karalius gąsdindavo tuos, kurie jam atrodė neištikimi, pavyzdžiui, vienas iš knygos herojų senasis seras Vedas ir jo kaimynai.
Main Ridas aprašo ir karaliaus kirasirus, kurie tarsi okupantai šeimininkavo sero Marmadiuko Vedo dvare.
Karaliaus valdžios priešininkai romane - tai sero Vedo šeima, jų kaimynas seras Holtsperas, dar žinomas kaip Juodasis Raitelis, provincijos bajorai, uoliai ginantys savo nepriklausomybę, ir jų rėmėjai valstiečiai.
"Baltojoje Pirštinėje" ryškiai atvaizduotas Anglijos kaimas revoliucijos išvakarėse - seni dvarai, jų savininkai dar nesibaidę linksmintis kartu su valstiečiais. Parodyta, kad tam tikra Anglijos bajorų dalis jaučia neapykantą karaliui ir jo pakalikams.

Feminoras Kuperis “Prerijos”

Feminoras Kuperis “Prerijos” (The Prairie James Fenimore Cooper) pasakoja apie Šiaurės Amerikos kolonizatoriaus ir jo šeimos klajoklišką gyvenimą bei likimą Didžiosiose prerijose, kovą su tarpusavyje kariaujančiomis indėnų gentimis, pažintį su bičių medžiotoju Poliu, keistuoliu daktaru Batijumi ir jų bičiuliais, jaunojo karininko Midltauno gražuolės žmonos Inesos pagrobimo istoriją…

Praktiškai visas knygos veiksmas vyksta prerijose. Savotiškas prerijų bangutumas aprašomas pirmuose knygos skyriuose. Pasak knygos Kuperio, Amerikos prerijos yra dvejopos. Vienos plyti į rytus nuo Misisipės ir užima palyginti nedidelį plotą, tačiau jos gana derlingos ir iš visų pusių apsuptos miškų. Šios prerijos tinkamos žemdirbystei, todėl jose greitai įsikūrė žmonės.

Kitos pievos plyti į vakarus nuo Misisipės, tęsiasi kelis šimtus mylių nuo upės ir vadinamos Didžiosiomis prerijomis. Šiose prerijose trūksta vandens ir kuro, todėl čia naujakurių buvo ne taip gausu. Knygoje pasakojama, kad Amerikos Didžiųjų prerijų kilmė ir atsiradimo laikas – viena didžiausių gamtos mįslių.

Didžiosios prerijos tap paskutine raudonodžių susibūrimo vieta. Mohikanų, delavarų, krikų, čoktau bei čirokizų genčių palikuonims buvo lemta baigti savo dienas šiose bekraštėse lygumose. Feminoro Kuperio knygoje Prerijos aprašomu laikotarpiu indėnai gyveno nesantaikoje.

Pagrindinis veikėjas knygoje – Odinė Kojinė. Medžiotojas, karys, nugyvenęs ilgą gyvenimą ir tapęs traperiu. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs tyrlaukiuose ir miršta toks koks buvo visą gyvenimą – laukinių kraštų filosofas.

Tomas Main Ridas - Oceola, seminolų vadas

Paskutiniu metu kažkaip pavyksta parašyti tik apie laisvalaikiu perskaitytas knygas. O tokių nėra labai daug. :)

Šį kartą apie dar vieną laisvalaikiu perskaitytą knygą - Tomo Main Rido (Thomas Mayne Reid)" Oceola, seminolų vadas". Anksčiau jau pasakojau apie vieną šio rašytojo knygą - Vandenyno klajūnai.

O "Oceola, seminolų vadas"Populiaraus nuotykinės literatūros meistro knygoje pasakojama apie vieną dramatiškiausių indėnų kovos už nepriklausomybę epizodų - 1835 m. Floridoje vykusį antrąjį seminolų karą. Gudrūs ir gerai apsiginklavę baltieji atėjūnai siekia klasta užgrobti indėnų seminolų žemes. Šie narsiai kovoja, nors jų ginklai prastesni, o vadams trūksta vienybės. Knygos veikėjai ne tik kariauja, bet ir įsimyli, susidraugauja, patiria daugybę išbandymų ir juos įveikę dar labiau vertina užsimezgusią draugystę ir jausmus.
Viename knygos skyriuje Main Ridas save vadina "didelių istorinių įvykių metraštininku". Rašytojas į Amerikos istoriją žiūrėjo ne kaip į ją užkariavusių kolonizatorių istoriją, o kaip į istoriją tautų, gyvenusių joje anksčiau, priverstų gintis nuo nekviestų atėjūnų spaudimo. XIX amžiaus pradžios JAV istorijos būdingas bruožas yra ne tik tai, Amerikos kolonizatoriai grobę vis naujas ir naujas teritorijas, anksčiau priklausiusias indėnų tautoms, didino savo spaudimą, bet ir tai, kad vis ryžtingesni ir vis labiau organizuoti darosi indėnų mėginimai priešintis tam spaudimui.
Seminolai ne kartą kilo prieš atėjūnus, besikėsinančius atimti jų miškus ir žemes. JAV vyriausybė reikalavo, kad seminolai išsikeltų iš Floridos ir išeitų į "Indėnų teritoriją" - taip buvo pavadinta gana didelė vakarų Luizianos dalis.
1832 metais keletas seminolų vadų slapta nuo liaudies sudarė su Amerikos vyriausybe vergovinę sutartį. Sutartis buvo naudinga išdavikams. Pagal ją seminolai per tris metus turėjo pasišalinti iš Floridos į "indėnų teritorijos" dykumas. Tačiau didžioji seminolų dalis atsisakė vykdyti sutartį ir Amerikiečiai paskelbė seminolams karą.
Didvyriškas seminolų pasipriešinimas buvo palaužtas pasinaudojus klasta, mūšio lauke amerikiečiams niekaip nepavykdavo įveikti indėnų. Visus mūšius su amerikiečiais laimėdavo seminolai.
Rašytojas knygoje kalba Džordžo Rendolfo lūpomis, tai jaunasis Floridos dvarininkas, dar vaikystėje susidraugavęs su tada dar taip pat vaiku, Oceola. Knygoje svarbus vaidmuo tenka ir Rendolfo bei Oceolos seserims.