Kažkaip vasaros vakarais patraukė skaityti knygas. Šį kartą į rankas papuolė Antuano De Sent-Egziuperi „KARO LAKŪNAS“. Knygelė nėra labai stora, mano skaityta išleista dar 1967 metais Vilniuje.
Knygos siužetas atrodo gana paprastas: nacistinei Vokietijai užpuolus Prancūziją Antrojo pasaulinio karo pradžioje rašytojas tarnavo žvalgybinių lėktuvų dalinyje 2/33 ir per visą knygą aprašo vieną žvalgybinį skrydį, kurį pradžioje vadina "aiškiai neįveikiama kliūtimi". Galima suprasti, jog autorius jau nebesitikėjo grįžti iš šios užduoties. Juo labiau kad ir prieš tai daug kolegų iš būrio patyrė nesėkmes, panašių skrydžių metu.
Gana mažai aprašomas pats žvalgybinis skrydis. Didžiąją dalį užima rašytojo pamąstymai, filosofavimai, prisiminimai. Vyrauja beprasmio karo, bejėgiškumo prieš geriau ginkluotą nacių armiją ir panašios mintys. Giliau knygoje galima rasti ir pamąstymų apie drąsą, tėvynę, o vėliau pereinama ir prie religijos.
Lakūnams pavyksta įveikti, anksčiau atrodžiusią neįveikiama, užduotį. Gal būt dėl to į knygos pabaigą nuotaika kiek prašviesėje. Atsiranda pasiryžimo kovoti.
Negaliu sakyti, kad knyga buvo labai sudominanti. Vietomis kiek sudėtinga sekti autoriaus mintį. Tačiau gana įdomu paskaityti kaip tuos istorinius įvykius matė sakykim ir kiti žmonės ne vokiečiai, ne rusai.
1 comment:
o kur koki nors paveiksliukai?
Post a Comment